blogas

Dalinimasis japoniška poezija

Posted in Uncategorized by langasi on birželio 11, 2012

Šiandien truputį skaičiau visokią japonišką poeziją. Daug puikios poezijos ten pas juos. Tai šiuo bei tuo dalinuosi. Perskaičiau dalį knygos, kur surinkta tik moterų japonių eilėraščiai, todėl ir šitie keli yra tik moterų japonių eilėraščiai.

 

[kawai chigetsu]:

 

kaip kaliausės

vienišos ir žavios-

mano sesės vienuolės

 

jos laukia pavasario-

įstrigusios po ledu

atmatos ir šiukšlės

 

žiemos liūtis

be spalvos kurią parodytų

be lapų kuriuos nuplėštų

 

anūkai ateina

ir ištempia mane iš lovos-

metai baigiasi

 

vienas su gėle

kitas be-

du šuniukai vazoj

 

verkia kaip vienintelis

visos vienatvės savininkas

karvelis rudenį

 

[shiba sonome]:

 

kaip šalta atrodo

padėti savo pakaušį

ant tatamio grindų!

 

ilgėdamasi ko nors

sedžiu prie vartų ir piešiu

antakius melionui

 

šunys kaukia

į lapų garsą-

audra pakeliui

 

[Chiyojo]:

 

drugelis

už, priešais, už

moters ant kelio

 

kažkas panašaus į balsą

gilėjančio rudens

iš moliūgo

 

pirmas žiemos lietus-

praeina šuoras

nesušlapęs

 

aš jie pražysta

sapnuodami pavasario naktį?

žiedai ne sezono metu

 

pavasario lietus-

viskas pasaulyje

tampa gražu

 

mėnulis per pjūtį-

kažkur irgi yra paukštis

kuris ieško tamsos

 

upėtakis plaukiantis žemyn upe-

diena iš dienos vanduo

gąsdina mane vis labiau

 

[enomoto seifu]:

 

dienai brėkštant

su žiedais kalba

vienui viena moteris

 

palaimingai guli

po krintančiais žiedais

skeletas

 

[tagami kikusha]:

 

kai kuriomis dienomis

net gegutė nekukuoja

šitam vienišam keliautojui

 

paklydusi miškuose-

tik garsas lapo

nukritusio man ant kepurės

 

pasirodantis tamsoje

visa ko liūdesys-

žvejo deglas

 

mėnulis ir aš

palikti vieni-

šalta ant tilto

 

atrodo kaip debesys

tik jiems subyrėjus

nyksta debesis

 

Po Yoshino kalvų aplankymo:

ant vasaros kalvų

mačiau debesį-tai viskas

kas buvo Yoshino

 

[takeshita shizunojo]:

 

visą dieną

moteris miega

kaip šlkaverpis vikšras

 

kuo daugiau mazolių

tuo labiau

mano žiedas spindi

 

per lietų ir vėją

nė garso neišleidžia

medšarkė žiemą

 

apvali saulė

liaunas mėnulis

su popieriniu aitvaru

 

tie kvaili vyrai

smirdantys prakaitu-

einu ir prie jų prisijungiu

 

uodams zvimbiant

minčių gija

prasideda man galvoje

 

užsispyrusi

atsisako pirkti dienoraštį

šita moteris

 

sielvartas ir pyktis-

spjaudau juodas, juodas

arbūzo sėklas

 

[sugita hisajo]:

 

mano vaikas peršalęs-

jos garbanos beveik

pasiekė jos antakius

 

haiku poetė

rūpestinga motina-

šią vasarą aš žlugusi

 

žydintys lotosai-

ant mano skruostų ryto saulė

dar nėra šilta

 

siūdama prie lempos

mokau savo vaiką kalbėti-

rudens lietus

 

nuo mano lietpalčio šešėlio

laukinės chrizantemos

atrodo tamsesnės

 

vydama drugelį

giliai į pavasario miškus

pasiklydau

 

[hashimoto takako]:

 

taifūnas praėjo-

tyliai miega

beveik miręs žmogus

 

žydintis riešutmedis

krenta, garsas apipila mane

bestovinčią

 

į šaltą mėnulį

laužas kyla liepsna

po liepsnos

 

visterija žydi

kol tik gali

tegul sulaiko lietų

 

žaibo blyksnis

šiaurėje, žiūriu

į šiaurę

 

vienas mėnulis

ir vienas užšalęs ežeras

susimirksi

 

suvalgiusi driežą

kaip atidžiai katė

laižo savo pačios kūną!

 

[mitsuhashi takajo]:

 

netgi dieną

kai dangus ir žemė sustoja

skruzdėlės skuba

 

senas žmogus

norintis tapti medžiu

apkabina medį

 

iš tūkstančio

dainuojančių vabzdžių, vienas

nusidainuoja

 

[ishibashi hideno]:

 

Savęs išjuokimas:

supleišėjusios rankos

ir jokių ryžių-verkiu

nutaisiusi beždžionės veidą

 

žvarbiame vėjyje

moters rankos

pjauna žuvies pilvą

 

pavasario aušroje

kažkas ką išspjoviau

atspindi giedrą

 

vienas nuogas kūdikis

yra viskas ką turiu

meldžiuosi

 

šlovingas saulėlydis-

jusdami šaltį mano dantys

iš viso dvidešimt, barška

 

rėksmingos cikados svirpia kaip lietus-

mano vaikas nepasiveja

kėdės su ratukais

 [jai tada buvo beveik 50 m., jos vaikui kažkur 3 m.; po 3  mėn. ji mirė nuo tuberkuliozės; veiksmas vyko kažkur 1947 m.]

—————–

Tai gal tiek.

Gal kam nors kuris nors iš šitų trieilių patiko. Būtų smagu, jei patiko.

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų 389 pasekėjų